Nuo kaimo trobos iki tarptautinės rezidencijos. Ką atradome Forume "Menų gaudyklė" ir kokias perspektyvas žada pradedamas projektas
Sakoma, gerai bet kokia reakcija, jei nori, kad pasaulis sužinotų apie tai, ką darai. Kuo jau kuo, bet reakcijų įvairove apie vakar įvykusį forumą „Menų gaudyklė“ skųstis negalime. Renginio programoje netrūko spalvų ir kontrastų. Taip kiekvienas atrado aktualų sau kampą, kėlė klausimus, oponavo, linkčiojo ar aikčiojo nuo nepatogios ar akivaizdžios, bet primirštos tiesos. Išgirdome nuo žinomiausių ir prestižiškiausių rezidencijų atstovų pranešimų iki pačių netikėčiausių, net šokiruojančių iniciatyvų pristatymų.
Renginį jaukiai pradėjo projekto „Menų gaudyklė“ vadovė Inga Šidlauskienė, siekdama įnešti į auditoriją bendruomeniškumo atmosferą. Akcentuota, jog projekto tikslas yra aktualus mums visiems, nes jo laukiamos naudos daugialypės. Plėtojant menininkų rezidencijas, per jas suteikiant galimybę susipažinti su profesionaliuoju menu, bus vystomas ir krašto gyventojų meninis, kultūrinis išprusimas. Taip pat įžvelgtos bendradarbiavimo su rezidencijomis galimybės plėtojantiems paslaugų verslą, kas teiktų abipusę ekonominę naudą. Menininkui rezidencijos – nuostabi galimybė atitrūkti nuo rutinos ir atsiduoti kūrybai. Na, o rezidencijų vystytojams – neįkainojamos patirtys ir galimybės profesinėje plotmėje. Taigi kviesta pažvelgti į šį projektą, kaip į platformą kurti perspektyvias partnerystes, praplėsti savo veiklų ribas.
Svarbu buvo pakalbėti ir apie tai, kodėl „Menų gaudyklė“ atsirado. I. Šidlauskienė išryškino svarbiausius temos problematikos aspektus ir pabrėžė aktualumą. Kai Lietuvoje vyksta centralizacija didžiųjų miestų link, o periferija niveliuojasi, mažiems miesteliams, regionams svarbu atrasti būdų stiprinti savo identitetą, vietinę savimonę, padėti bendruomenėms nesijausti atitolusioms nuo šiandienos aktualijų didžiuosiuose miestuose. To ir bus siekiama projekto veiklomis gerinant kultūrinio gyvenimo kokybę, skatinant profesionalių kultūros produktų sklaidą regione, suteikiant galimybių saviraiškai, pažinčiai su šiuolaikinėmis meno tendencijomis, atveriant kūrybos galimybes ne tik vietos, regiono, bet ir tarptautiniu lygiu.
Plačiau projekto veiklas ir uždavinius pristatė projekto koordinatorė Agnė Vaišytė, kuri dar kartą akcentavo „Menų gaudyklės“ tikslą – sukurti savotišką kultūros kanalą krašto visuomenei, kuris atvirai transliuotų profesionalų meną, suteiktų galimybę iš arčiau jį pažinti, suvokti, kuo alsuoja šiuolaikinis kultūrinis gyvenimas. Tam pasirinktas įrankis – kūrybinės menininkų rezidencijos, kurios bus vystomos ir stiprinamos viso projekto metu penkiuose Ežerų krašto taškuose. Šis uždavinys deleguotas į projektą įsitraukusių savivaldybių darbo grupėms, kurios bus tarsi viso projekto ašis, pokyčių iniciatoriai ir rezidencijų vystytojai.
Išsamiau visuomenei pristatytos visos penkios Ežerų krašto rezidencijos ir plačiausias projekto veiklų blokas – įvairias meno sritis pristatantys renginiai, į kuriuos aktyviai kviesime įsitraukti tikslinę auditoriją. Suplanuotas itin platus renginių ciklas. Nuo galimybės tiesiogiai susitikti su menininkais ir stebėti jų kūrybinį darbą, iki įvairių kūrybinių dirbtuvių, edukacijų, paskaitų, menininkų darbų parodų, pristatymo renginių.
Jau dabar pasinaudota proga pakviesti auditoriją aktyviai įsitraukti, pažindintis su menais, kūrėjais, jų atstovaujamomis profesijomis, darbais.
Projekto temos aktualumą patvirtino ir Lietuvos kultūros tarybos atstovas, analitikas Martynas Tininis, kuris glaustai pristatė meno rezidencijų poveikio tyrimo duomenis ir pasidalijo savo įžvalgomis. Atskleista, jog menininkų rezidencijos Lietuvoje yra plėtros objektas, itin aktualizuotas pastaraisiais metais, kuomet pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais ir kūrėjai, netekę galimybės keliauti tarp rezidencijų visame pasaulyje, ieško tokių galimybių Lietuvoje.
Jam antrino ir renginio moderatorė, menininkė Mykolė Ganusauskaitė, pasidalijusi savo patirtimis iš tarptautinių ir Lietuvos rezidencijų. Mykolė pastebėjo, jog menininkų tarpe itin jaučiamas poreikis, kad jaučiamas ypatingas poreikis menininkų tarpe, jog Lietuvoje daugėtų erdvių su atvira galimybe kurti, nepaisant sezoniškumo ar ištikus tokiems iššūkiams kaip kelionių ribojimai. Įvardinta, kad menininkams būtina pabėgti nuo rutinos, pailsinti pavargusią psichologinę sveikata, jog nenukentėtų kūrybinė veikla. Dėl lėto gyvenimo tempo, galimybės atitrūkti, nurimti, susidėlioti mintis, rasti įkvėpimo kūrybai menininkų rezidencijoms atsiradusi itin didelė paklausa. Martynas patvirtino, jog pasiūla per pakutiniuosius metus taip pat kyla džiuginančia kreive aukštyn.
Rupert tarptautinę menininkų rezidenciją pristatęs kuratorius Tautvydas Urbelis supažindino su įstaigos sėkmės istorija, kaip nedidelė komanda gali išauginti prestižinę ir menininkų trokštamą rezidenciją (https://rupert.lt). Svarbiausi momentai, akcentuoti pranešėjo buvo teisinga bei tikslinga komunikacija ir identiteto išsigryninimas. Negalime nesutikti su šia pozicija, kuri koreliuoja ir su kultūros tarybos atstovo pristatyto tyrimo duomenimis apie gausėjantį rezidencijų skaičių. Tai savaime sufleruoja, jog tik savitumu ir išskirtinumu galima išsikovoti svarų vardą rezidencijų sąraše.
Šias gaires puikiai atliepia, rodos, jokiomis mums įprasto pasaulio taisyklėmis nesivadovaujanti Laura Garbštienė, meno iniciatyvos ir rezidencijos „Verpėjos“ įkūrėja. Būtent tokiu būdu jos kuriamas turinys ir veiklos turi ypatingą spalvą, pristatyme girdėjosi minties grynumas ir nepaneigiamos tiesios apie žmogaus prigimtį bei tikruosius pašaukimus. Plačiau apie prasmingas Lauros veiklas galite susipažinti čia: https://verpejos.lt
Inovatyvias, modernias ir, rodos, idėjas iš ateities įgyvendinantis Arūnas Survila iš pirmo žvilgsnio labai kontrastavo su prieš tai pristatytomis „Verpėjos“ veiklomis. Tačiau įsiklausius įdėmiau, pranešėjo pristatomi projektai stipriai susišaukė su mintimis apie svarbą išsaugoti pamatinius žmogui dalykus. VšĮ „Inovatorių slėnis“ įkvėpėjo Arūno pastangos išsaugoti istorinio paveldo objektus, juos įveiklinti, taip dar kartą po daugybės metų vėl įprasminant, patvirtina, kad tai, kas svarbiausia nebūtinai turi būti nauja. Reikia tik pabandyti nupūsti dulkes nuo to, kas užmiršta. Pranešėjas pristatė plėtojamus projektus rezidencijų ir kultūros prieinamumo srityje Zarasų rajone, apie kuriuos plačiau čia: https://inovatoriuslenis.lt, http://www.kamariskiudvaras.lt
Dauguma turbūt susimąstė, kad tokie grandioziniai projektai, kaip Kamariškių dvaro ar Antalieptės vienuolyno pastatų komplekso restauracija, pristatyta prieš tai – ne kiekvienam, o galbūt ir išvis neįmanoma. Visgi įsitikinom, kad turint stiprią idėją ir aiškų žinojimą, kur link eini – galima tikslą pasiekti netikėčiausiais būdais. Tai įrodė menininkė Marija Griniuk, kuri atokioje vietovėje esančioje troboje taip pat įkūrė menininkų rezidenciją, gavusi finansavimą iš Danijoje veikiančių paramos fondų. Investicija pasiteisino – rezidencija jau sulaukė tarptautinio dėmesio. Plačiau apie ją filmuke: https://www.youtube.com/watch?v=-gWWPE_Gh-4
Tas begalinis noras padaryti pokytį rūpinčioje srityje turbūt pasąmoningai padiktuoja ir kaip tai įgyvendinti. Kražių kolegijos rezidencijos projekto vadovė Jurgita Gelumbickienė išvardinusi, ką Kražių MK Sarbievijaus kultūros centro moterys daro po vienos įstaigos stogu, tikrai privertė daugelį išsižioti. Daugiafunkcė įstaiga, kasmet sulaukia tarptautinių menininkų savo vystomoje rezidencijoje, kurie ne tik keičia miestelio veidą, laužo nusistovėjusius standartus, požiūrį savo darbais, bet ir leidžiasi į pokyčius patys. Per trumpą laiką menininkai taip įsilieja į vietos bendruomenę ir būna paveikti aplinkos natūralumo, tikrumo, jog, kaip pati pranešėja įvardijo, jie „suserga Kražiais“. Su įstaiga labai kviečiame susipažinti ir aplankyti, nes kraštas įspūdingas dar ir savo istorija: http://www.kraziai.lt
Kai jau atrodė, kad niekas nebenustebins, Inga Norkūnienė iš Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro savo pasakojimu nubloškė į kosmosą. Ryškus ir švytintis kaip žvaigždės, kuriomis buvo nusagstyta ir Ingos palaidinė. Toks buvo įspūdis išgirdus, kokį grandiozinį perversmą galima padaryti integravus meną į tradicinį ugdymą. Inga pasakojo, kad Klaipėdos rajone šį iššūkį jau priėmė 8 mokyklos ir aktyviai tam rengiasi Neringos savivaldybė. Taip pat šis projektas bus pristatytas visos Lietuvos mastu, siekiant pokyčių švietimo sistemoje. Nekyla net klausimų, ar to reikia, nes padarius šio metodo poveikio tyrimą paaiškėjo, kad mokymosi efektyvumas buvo 50% didesnis nei mokinių, kurie lankė tradicines pamokas. Inga papasakojo ir apie taikomus metodus, kaip kalbėti su jaunimu, kad jie ateitų į šiuolaikinio menu parodas, kokias rezidencijas padarė pirmieji Lietuvoje ir dar daug įkvepiančių ir herakliškų istorijų. Plačiau apie jas: https://www.kkkc.lt
Na ir galiausiai, savo patirtimi ir aksominiu balsu užbūrė Audros Juodeškienės pasakojimas apie ilgą kelionę iki taško, kuriame “Kintai Arts” (http://www.kintaiarts.lt) yra vadinama viena autoritetingiausių, išskirtiniausiomis patirtimis ir veiklomis garsėjanti rezidencijų Lietuvoje, taip pat sulaukianti ir daugybę svarių įvertinimų tarptautinėje plotmėje. Gerb. Audra buvo ir negailestinga savo taikliomis, giliai smingančiomis pastabų ietimis dėl menko palaikymo ir bendradarbiavimo iš vadovaujančių paradui pozicijų. Ką vis dėlto galime padaryti patys, kaip galime būti savarankiškesniais ir nepriklausomesniais, kad tos prasmingos veiklos, kurių poreikis yra didžiulis, turėtų tęstinumą ir pagrindą po kojomis.
Diskutuojant su auditorija bei pranešėjais buvo girdimas vienbalsis šauksmas dėl tarpusavio bendradarbiavimo stokos ir didžiulio poreikio keistis patirtimis, dalintis resursais, vienyti pajėgas, kad padidintume efektą, kurio visi siekiame atskirai. Tebūnie mums tai uždavinys ir didžiausias tikslas, ne tik įgyvendinant šį projektą, bet ir ateityje – telkti bendraminčius, ne konkuruoti, o susivienyti. Jei po vieną nuverčiam kalnus, kad pasiektume tikslus, ką galėtume nuveikti kartu?
Grįžtant prie klausimo, ką patyrėme vakar, renginio pabaigoje poetiškai įvardijo jį moderavusi Mykolė Ganusauskaitė: „turėjome nuostabią kelionę“. Buvome pamiršę, kokį džiaugsmą ir įkvėpimą dovanoja pažinimas. „Menų gaudyklės“ tinklas šįkart sugavo ir leido pažinti daugybę kūrybingų, drąsių, veržlių asmenybių bei jų veiklų.
Projektas „Menų gaudyklė. Kūrybinių rezidencijų tinklo išvystymas Ežerų krašto regione“ yra dalinai finansuojamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos lėšomis. Taip pat finansiniu indėliu prie veiklų įgyvendinimo prisideda Ignalinos, Zarasų, Utenos, Švenčionių r. ir Visagino sav.
Projektą įgyvendina VšĮ „Euroregiono Ežerų kraštas direktorato biuras“, partneriai: Ignalinos krašto muziejus, Utenos kraštotyros muziejus, Kultūros centras Dusetų dailės galerija, VšĮ „Kuri veikia“, Visagino kultūros centras, Simbahollin.
Daugiau apie finansavimo programą: https://www.eeagrants.lt/programos/aprasymas/program/7